Dar XIX amžiuje mokslininkai atrado molekules, kurios užtikrino visų svarbių žmogaus organizme vykstančių procesų veiklą, tai buvo enzimai.
XX a. viduryje prof. Max Wolf kartu su biochemike Helena Benitez paruošė proteolizinių enzimų mišinius, pasižyminčius optimaliu veikimu, ir pavadino juos pirmaisiais autorių pavardžių skiemenimis, WOBE – enzimais.
1949 m. Vokietijoje, Berlyne, įkurta MUCOS Emulsionsgesellschaft GmbH gamykla, gaminanti enzimų preparatus. Medikų teigimu, už fermentų terapijos išradimą iš tiesų vertėtų skirti Nobelio premiją. Trūkstant fermentų gali išsivystyti vėžys?
(Parengta pagal knygą Jaunystės fermentas, H. Shinya, 2012).
Žmogaus organizmas sudarytas iš 40-60 milijardų ląstelių. Jų viduje yra mitochondrijomis vadinamos organelės, o jose gaminama visam mūsų organizmui reikalinga gyvybinė energija.
Maisto medžiagos iš suvalgyto maisto ir įkvėptas deguonis nunešami į šias mitochondrijas ir paverčiami energija. Jei ląstelės sveikos, ši energijos gamyba ir apykaita vyksta sklandžiai. Ir jei tokia būsena išlaikoma, žmogus gali džiaugtis puikia sveikata.
Kas atsitinka, kai ląstelėse susikaupia šiukšlių?
Kai ląstelėse susikaupia šiukšlių, mūsų organizmas patampa tarsi sąvartynas, Žmogus jaučiasi blogai, be energijos, tarsi šiukšlių pilname kambaryje. Jei norime pagerinti sveikatą, būtina išvalyti šias šiukšles iš organizmo ląstelių. Todėl jau nuo seno ląstelių detoksikaciją mokslininkai laikė vienu pagrindiniu geros savijautos ir energijos garantu.
Šiukšlės = pažeisti ląstelių baltymai?
Kai kuriems žmonėms sunku suprasti, kad ląstelėse susikaupusios šiukšlės veikia visą mūsų sveikatą. Didžioji šiukšlių dalis – beverčiai baltymai.
Jaunystės fermentai
Ląstelėse yra įvairių tipų atsinaujinimo fermentų. Vienas jų – tai didelis kai kuriose ląstelėse esantis baltymų kompleksas, proteasoma. Būtent jis padeda suskaidyti nereikalingus ir pažeistus baltymus. Šioms reakcijoms vykti padeda fermentai. Trūkumų turintys baltymai paženklinami ir pašalinami iš ląstelių. Proteasomos juos sugaudo ir suskaldo. Šis atradimas nepaprastai reikšmingas biologijos mokslui. Trys amerikiečių mokslininkai 2004 metais už tokį atradimą gavo Nobelio premiją. Knygos „Jaunystės fermentai“ autorius, medicinos mokslų daktaras Hiromi Shinya šiuos fermentus dar vadina jaunystės fermentais, BŪTINA MAISTO MEDŽIAGA ORGANIZMUI. Pasak autoriaus, visos organizme vykstančios funkcijos priklauso nuo fermentų, nes jie yra visų organizme vykstančių reakcijų tarpininkai. Beveik visose ląstelėse vykstančiose reakcijose dalyvauja fermentai, joms reikia fermentų, kad būtų galima palaikyti gyvybę. Žmonės gimsta turėdami tam tikrą kiekį fermentų organizme, tačiau nesveikas gyvenimo būdas, stresas, netinkama mityba išbalansuoja organizmą. Todėl, kuomet padidėja kokios nors fermento reakcijos poreikis, nebelieka fermento kitų reakcijų reikmėms.
Papainas ir bromelainas – tai augaliniai fermentai, kurie randami augaluose. Papaino randama papajose, bromelaino – ananasuose. Rutinas enzimų terapijoje (rutozidas) išgaunamas iš gėlės – japoninės soforos.
Uždegimo metu bromelainas ir papainas ardo uždegimo sukėlėjus. Tad pažeidimo vietose nyksta susikaupusių baltymų nuosėdos, ardomi mikrotrombai, gerėja mikrocirkuliacija, mažėja patinimas, skatinama pažeistų audinių regeneracija.
Tad sisteminiai fermentai pagreitina natūralią uždegimo eigą, jo neslopindami, o veikdami uždegimo priežastį. Plačiau>>>
