Buvusią sportininkę nuo neįgalumo išgelbėjo unikali terapija

 
Buvusią sportininkę nuo neįgalumo išgelbėjo unikali terapija

Unikali enzimų terapija: padeda ir sunkiausiais atvejais

Daugiau nei tris dešimtmečius lengvajai atletikai atidavusi Aurelija S. šiandien graudinasi pasakodama savo istoriją, tačiau tvirta moteris tiki – jos patirtis padės ne vienam. „Teisybę sako, kad profesionalus sportas ne stiprina sveikatą, o ją tik atima. Taip, sportas ją atėmė, bet sisteminė enzimų terapija padėjo susigrąžinti“, – prieš interviu prasitaria pašnekovė.

Alino visą organizmą

Dar vaikystėje susidomėjusi bėgimu ir šuoliais į tolį Aurelija pasiryžo iš Plungės kraustytis į Vilnių ir siekti profesionalios sportininkės karjeros. Tuomet jauna mergina nė nenutuokė, kad treniruodamasi daugiau nei 5 val. kasdien ir netaisyklingai maitindamasi ji alina savo organizmą. Nelikdavus jėgų keletą kartų per metus jai tekdavo gulėti ir ligoninėje.

„Tikrai neprotingai elgiausi, bet nebuvo kam paaiškinti. Man tebuvo 15 m., tėveliai gyveno provincijoje, o savo tikslu laikiau sportines aukštumas ir tyliai naktimis svajodavau apie olimpinį medalį. Būdavo, kad per dieną suvalgydavau tik keletą sumuštinių, o visas jėgas atiduodavau treniruotėms. Iš tokio prasto maisto energijos negaudavau, pieno produktus valgiau itin retai. Daug kas tuo metu man atrodė tiesiog per brangu, todėl taupiau. Jaunai panelei norėdavosi ir pasipuošti, kur nors išeiti. Gal dėl tų pieno produktų kaulai ir tapo silpni“, – į prisiminimus paniro straipsnio herojė.

65 m. moteris prisimena, kad jau būdama 25 m. amžiaus ir besilaukdama pirmosios atžalos susidūrė su kaulų trapumu. „Nėštumas buvo itin sunkus. Gydytoja juokavo, kad dėl pasišventimo sportui ir ištreniruoto pilvo preso turiu kentėti ne tik varžybose, bet ir namuose, tad jau antrojo trimestro metu gulėjau ligoninėje. Negalėjau net pati pagimdyti, bet visi ramino, kad dar esu jauna ir tai tik toks sudėtingas etapas. Viskas susitvarkys ir sveikata sugrįš“.

Klastingasis meniskas

Ištisus metus sportuodama ir palaikydama puikią fizinę formą dviejų vaikų mama nė nenutuokė, kokios sveikatos problemos laukia ateityje. Penkiskart lūžusi ranka, kojų patempimai, sutrupėjusi čiurna, kaulų trapumas, migrena ir kitos problemos jau buvo tapę kasdienybe. Negana to, sulaukus 50 m. jai plyšo meniskas. Pasiteiravus, kaip tai įvyko jei profesionali sportinė karjera jau buvo baigta, moteris tik gūžteli pečiais: „Rytinio pasivaikščiojimo metu nutariau sustoti prie lauke esančių treniruoklių. Atlikdama tempimo pratimus skubėjau ir visą kūną pasukau į vieną pusę, bet koją palikau nepatogiai atremtą į žemę. Pajutau staigų, bet ne itin aštrų skausmą dešinės kojos kelio šone ir supratau, kad tai nieko gero nežada, nors traumos bet kuriam aktyviam žmogui nėra naujiena“, – sakė sportininkė.

Vėliau gydytojai jai paaiškino, kad C formą primenantis kremzlinis audinys kelio sąnaryje, vadinamas menisku, padeda sušvelninti sąnariui tenkančius smūgius, stabilizuoja kelį ir tolygiai paskirsto jam tenkantį krūvį. Tai dažna trauma, kuri ypač pavojinga vyresnio amžiaus sportininkams, mat meniskui didelę įtaką daro ir nusidėvėjimas.

„Iš pradžių atsirado patinimas, bet vėliau jis atslūgo. Gydytojai įspėjo, kad tuo laikotarpiu dalis atplyšusio menisko gali patekti į sąnario tarpelį, o tai dar labiau apsunkintų mano situaciją. Labiausiai išgyvenau dėl to, kad negaliu laisvai judėti, sportuoti, mankštintis, žaisti su mažais anūkais“.

Kaip pasakoja Aurelija, intensyviai menisko plyšimą ji gydė 1,5 m. Pašalinus dalį menisko jis buvo susiūtas, jai rekomenduotas poilsis ir kineziterapija. Ji sąžiningai vyniodavo kelią elastiniu bintu ir lankė kineziterapeuto konsultacijas, tačiau po kurio laiko atslūgdavęs patinimas ir vėl sugrįždavo, o apie prieš keletą metų patirtą traumą primindavo skausmas.

Išeitį atrado pati

Sužeistas kelias reaguodavo ir į orų kaitą, tačiau prieš daugelį metų gydytojai nieko daugiau pasiūlyti pacientei negalėjo, o dėl gretutinių ligų ir vis prastėjančios sveikatos prieš dešimtmetį jai buvo prognozuojama ateitis neįgaliojo vežimėlyje. „Visada buvau labai energinga ir veikli, todėl neleidau sau nuleisti nosies, stengiausi rasti išeitį. Daug vilčių teikė Vokietijos medicina. Geriausia draugė nuo seno gyvena Berlyne, todėl paprašiau pasidomėti, ką vietiniai gydytojai rekomenduoja gydant panašias traumas“, – prisiminė moteris.

Aurelijos bičiulė sužinojo apie Vokietijoje bei Skandinavijos šalyse naudojamą sisteminę enzimų terapiją. Šis pagalbinis gydymo metodas taikomas tiek sergant onkologinėmis ligomis, tiek patyrus įvairaus sunkumo traumas, nes padeda greičiau įveikti šalutinius cheminių vaistų poveikius bei atgauti jėgas. Pirmąkart specialaus preparato „Wobenzym“, kurį Vokietijoje gamina „Mucos Pharma“, jai nupirko draugė ir atsiuntė į Lietuvą. Moteris stebisi, kodėl Lietuvoje medikai šios praktikos dar netaiko, o Vakarų šalyse jau daugelį metu skiriant tradicinį gydymą pacientui rekomenduojamas ir alternatyvus, pavyzdžiui, enzimų terapija, joga, pilatesas ir pan. „Tuo metu dar nebuvo populiaru pirkti vaistus internetu. Neatrodė ir patikima, todėl viskuo pasirūpino sena bičiulė. Nutariau tiesiog pabandyti. Optimistiškai svarsčiau, o gal padės. Nors Lietuvoje praktikos derinti tradiciniu laikomą gydymą su alternatyviu nebuvo, Berlyno gydytojai tai darė jau labai seniai, o jų pasiekti rezultatai suteikė viltį ir man“.

Pirmuosius teigiamus ženklus plungiškė pastebėjo jau po keletos savaičių. Kelio skausmas liovėsi, o ilgainiui nebereagavo ir į besikeičiančius orus. Po mėnesio moteris jau galėjo pradėti mankštintis ir bėgti trumpus atstumus. Po kurio laiko buvusi sportininkė sužinojo, kad „Mucos Pharma“ preparatą jau galima įsigyti ir Lietuvoje.

Paprastai sisteminę enzimų terapiją rekomenduojama skirti iš karto po operacijos, nes taip pacientas greičiau atgauna jėgas. Kovojant su liga organizme didėja enzimų reakcijos poreikis, todėl nebelieka fermentų kitų organizmo reakcijų reikmėms. Šią klaidą ištaisyti gali tik specialūs preparatai. Labiausiai moterį sužavėjo jų natūrali sudėtis ir tai, kad jis klasifikuojamas ne kaip maisto papildas, o vaistas. Šį preparatą 3 mėn. vartojusi Aurelija sužinojo, kad galima tai daryti ir ilgiau, todėl dukart per metus (darydama pertraukas ir sumažinus dozes) sisteminę enzimų terapiją ji sėkmingai taiko toliau, kaip profilaktinę priemonę.

Kodėl taip efektyvu?

Sisteminė enzimų terapija – tai unikalus gydymas enzimais. Šios terapijos tikslas yra organizmo sveikatos atstatymas ir apsauga. Ji sumažina šalutinius radioterapijos ir chemoterapijos poveikius, sumažina ūminių spindulinių reakcijų stiprumą, trukmę, sumažina onkologinės ar kitos sudėtingos ligos ar traumos ir intensyvaus gydymo sukeltų simptomų intensyvumą, pagerina sergančiųjų gyvenimo kokybę. Tačiau šios Vakarų šalyse itin populiarios terapijos negalima taikyti sergant Lapp laktozės stygiumi, hemofilija arba gliukozės ir galaktozės malabsorbcija.

Enzimai ypač plačiai taikomi medicinoje, nes būtent jie teigiamai veikia apsaugines organizmo reakcijas, didina ląstelinį ir hormoninį imunitetą, mažina fibrozės vystymąsi, gerina kraujo mikrocirkuliaciją, mažina uždegimus, aktyvina kraujotaką ir limfotaką, didina naviko imunogeniškumą, stimuliuoja imuninę sistemą. Kartu tai lemia lengvesnį biologinį naviko atskyrimą nuo sveikų audinių, gerina ir mikrocirkuliaciją, kuri greitina žaizdų gijimą ir mažina komplikacijų bei ligos atsinaujinimo tikimybę.

Sportinės traumos – kasdienybė

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų Reabilitacijos klinikos sporto medicinos ir Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės gydytojas dr. Vytenis Trumpickas apie menisko plyšimą žino ne iš nuogirdų. Žinomam medikui kasdien tenka susidurti su šią traumą patyrusiais pacientais. Ypač dažnai dėl to kenčia profesionalūs sportininkai. Tik vienetai gali pasigirti, kad baigus sportinę karjerą išsaugojo ir sveikatą.

„Jei atvirai, neprisimenu dienos be šios traumos. Su tuo susiduria tiek vaikai, tiek vyresnio amžiaus žmonės. Amžiaus limito tikrai nėra. Tiesa, bėgant metams elastingumas mažėja, meniskas tampa kietesnis, todėl vyresniame amžiuje dažnesni ir degeneraciniai plyšimai. Senyviems žmonėms diagnozavus menisko pažeidimus, dažniausiai aptinkame laiko ir fizinių krūvių pažeistus meniskus“, – sakė dr. V. Trumpickas.

Anot patyrusio gydytojo, skiriasi ir gydymo taktika, nors operuoti (pašalinti plyšusią dalį iki stabilaus krašto arba prisiūti, – aut. past.) būtina visada. Manoma, kad geriau meniską prisiūti, nes taip išsaugomas kelio sąnario stabilumas. Moksliškai jau įrodyta, kad pašalinus meniską po 5 – 10 m. išsivysto kelio sąnario pakitimai. Gydytojas pritaria ir tradicinės bei alternatyviosios medicinos taikymui, kai atlikus operaciją, siekiant greičiau atgauti jėgas, pacientas mankštinasi ir taiko sisteminę enzimų terapiją. „Visada bandau išnaudoti visas įmanomas reabilitacijos priemones, kad būtų galima išvengti operacijos gydymo ar po jos, bet kiekvienas atvejis yra labai individualus“.

Aktyviai sportuojantiems garsus gydytojas pataria paisyti ne tik sportinių rezultatų, bet nepamiršti ir darbo bei poilsio režimo, valgyti lengvai virškinamą maistą ne vėliau nei likus 1,5 – 2 val. iki treniruotės. Pasistiprinti po treniruotės taip pat būtina. Sportuojant svarbu sekti ir savo širdies darbą, o bent kartą per metus atlikti širdies echokardiografinį tyrimą bei krūvio mėginį. Traumos paprastai patiriamos pirmosiomis treniruotės minutėmis, todėl negalima pamiršti 10 – 15 min. apšilimo. 

Plačiau apie vaistą Wobenzym ir vaisto pakuotės lapelis>>>

Panašūs straipsniai: